Gruodžio pirmojoje pusėje lankiausi pas vieną savo draugą FabioVokietijoje. Koblenz‘e, mieste tarp dviejų – Reino ir Mozelio, upių. Matyt visą grožį tos upės jam ir suteikia. Miestas dar 8 a. pr. Kr. buvo karinis postas, todėl ant vieno iš kalnų viršūnės stovi gynybinė tvirtovė iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas į miestą. Labai gaila, kad man tą vaizdą teko pamatyti tik per nuotraukas, nes kai nuėjom pasižvalgyt, pilis buvo užrakinta.
BET, visai netoli pilies, įsikūrusį kažkur tarp siaurų gatvelių, užtikom „Rhein – museum“. Užėjom ir savo akim nepatikėjau – papuoliau 5 aukštų pasaką :] - muziejuje buvo eksponuojami laivų maketai. Nuo visai mažyčių popierinių iki didesnių medinių. Laivelių mėgėjams tikrai patarčiau ten apsilankyti. Tik iškart užkąskit ir atsiskaičiuokit kokias tris valandas, nes norint viską išnagrinėti, jų tikrai prireiks (na, mums tikrai prireikė).
Kaina 6 eurai, studentams – 3. Fotografuoti neleidžia. Bet mes gražiai paprašėm, buvo sekmadienis, tai pasakė – tik tada kai niekas nemato, o kadangi tuo metu buvom vieninteliai lankytojai..
..parsivežiau tikrai daug nuotraukų :] kuriomis kaip ir visomis kitomis norėjau pasidalinti. Muziejuje iš popieriaus buvo padaryti uostų terminalai, todėl kilo idėja prie nuotraukų ir šiek tiek juos aprašyti. Iš to šiek tiek gavosi pakankamai daug darbo, nuotraukas iš muziejaus teko nustumti į galą ir jas pakeisti kiek aiškesnėmis. Taip netikėtai gavosi vos ne straipsnis, kurį rašydama ir pati išmokau labai daug.
Bendroji uostų specializacija
Dauguma specialistų, atsižvelgdami į eksploatacines ypatybes, uostus dažniausiai skirsto į universalius ir specializuotus. Didieji uostai, kurie palaipsniui vystėsi ištisus šimtmečius, paprastai yra universalūs. Jie turi įvairiapusę krovimo ir sandėliavimo įrangą, skirtingo gylio ir paskirties krantines, įvairiarūšio transporto (jūros, vidaus vandenų, automobilių, geležinkelių, vamzdynų ir kt.) sąveiką užtikrinančias sistemas bei ryšius. Paskutiniuosius dešimtmečius universalaus uosto savybių įgijo ir Klaipėda.
Tačiau krovos efektyvumas pasiekiamas tik einant specializacijos keliu, todėl net universalūs uostai įsirengia vis daugiau specializuotų terminalų (pvz., uostas, turintis prieplaukas birių krovinių perkrovimui – įsirengia terminalus grūdams, cementui, trąšoms bei kt. kroviniams).
Pagal specializaciją uostai skirstomi į žvejybos, karinius, skirtus laivams-keltams, pramoginiams laivams, laivus, skirtus įvairiems techniniams darbams: jūrinių naftos telkinių paieškai ir eksploatacijai, povandeninių kabelių tiesimui. Tačiau pirmiausia yra išskiriami prekybos (krovinių) uostai.
Prekybos uostai skirstomi pagal krovinių tipą: į skystų krovinių (naftos ir jos produktų, cheminių medžiagų, skystųjų dujų ir kt.), birių krovinių (rūdų, anglių, grūdų ir pan.), generalinių (vienetinių) krovinių, metalų, konteinerių ir kt.
Tačiau reikėtų paminėti, kad Baltijos jūroje daugiau ne specializuotų uostų, bet universaliuose uostuose įrengtų specializuotų krantinių ir terminalų.
Uostų specializacija pagal krovinių tipą
Terminalų išdėstymą Klaipėdos uoste galite pažiūrėti paspaudę šią nuorodą:
http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/klaipedos_uostas/zemelapiai_ir_planai/522
Pirmoji nuotrauka daryta iš Klaipėdos viešbučio. Antroji – iš interneto. Taigi, nuotraukose matyti:
1. Uosto vartai
2. AB „Klaipėdos nafta“ naftos krovinių terminalas
3. UAB „Krovinių terminalas“ naftos ir chemijos produktų terminalas
4. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASKO) birių, skystų trąšų ir grūdų (4.a) ir generalinių krovinių (4.b) terminalai.
5. Uosto kapitono tarnyba
6. Lietuvos jūrų muziejus. Delfinariumas.
Uostų specializacija pagal krovinių tipą
Terminalų išdėstymą Klaipėdos uoste galite pažiūrėti paspaudę šią nuorodą:
http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/klaipedos_uostas/zemelapiai_ir_planai/522
1. Uosto vartai
2. AB „Klaipėdos nafta“ naftos krovinių terminalas
3. UAB „Krovinių terminalas“ naftos ir chemijos produktų terminalas
4. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASKO) birių, skystų trąšų ir grūdų (4.a) ir generalinių krovinių (4.b) terminalai.
5. Uosto kapitono tarnyba
6. Lietuvos jūrų muziejus. Delfinariumas.
Naftos terminalas.
Naftos bei universaliuose uostuose įrengti terminalai iš kitų išsiskiria pačiais didžiausiais gyliais prie krantinių. Tanklaiviams skirtos krantinės dažniausiai „iškišamos“ į uosto akvatoriją, t.y. į didesnius gylius (nuotr. iš interneto). Beje, tipiniai tanklaiviai būna raudoni, su išvedžiota vamzdžių sistema ant denio. Kaip šis.
Šiuo metu Baltijoje išpopuliarėjo PANAMAX tipo didžiuliai tanklaiviai, kurių ilgis – apie 225 m, plotis – 36 m, o pakrauto laivo grimzlė siekia 12,5 m. Tokie tanklaiviai yra 150 000 t talpos, bet į Baltijos jūrą vedančiais sąsiauriais plaukia pakrauti tik iki 136 500 t dėl per mažo sąsiaurių gylio.
Naftos terminalo maketas. Fabio Belussi nuotr.
Būtingės naftos terminalas – dvidešimt metrų gylyje apie 7 km nuo kranto įrengtas laivų švartavimosi plūduras, prie kurio nutiesti naftos perpumpavimo vamzdynai, idealiai pritaikyti naftos pakrovimui į didelius tanklaivius. 1999-aisiais atidarytą Būtingės naftos terminalą su "ORLEN Lietuva" naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose jungia 91,5 km ilgio naftotiekis. Per metus terminalas gali importuoti/eksportuoti iki 14 mln. tonų naftos. Būtingėje gali būti aptarnauti iki 150 tūkst. tonų talpos tanklaiviai.
Nors tokio tipo terminaluose, likviduoti avarinius išsiliejimus gerokai sudėtingiau negu uždaruose uostuose, čia labai retos avarijos, būdingos įplaukiant arba išplaukiant pro uosto vartus, be to, žiemą juos mažiau įtakoja ledo dariniai.
Būtingės naftos terminalas. Nuotr. iš interneto
Birių krovinių terminalas.
Šiandien, net pakraunant itin dulkius produktus (durpes, cementą, kalkes ar kt.), jie iš uždaro sandėlio arba geležinkelio vagono į laivo triumą patenka be sąlyčio su aplinka. Jau nėra nei uostą gaubiančių dulkių, nei keliamo triukšmo, nei dirbančių greiferinių krautuvų (nuotr. iš interneto)
Susidarius pastoviam tam tikrų birių krovinių pervežimo poreikiui, įrengiami specialūs terminalai. Juk visiškai kitokios technologijos ir sandėliai būtini miltams, cukrui ir kalio druskoms arba cementui.
XX a. pirmoje pusėje tarp birių krovinių daugiausia buvo pervežama anglies (nepaprastai daug jos buvo sukaupiama uostuose nes tai buvo svarbiausias kuras laivams). Didžiulė anglių rūšiavimo linija septintame XX a. dešimtmetyje buvo pastatyta ir Klaipėdoje. Tačiau nuo XX a. vid. daugumoje atvejų anglį pakeitus naftai, morališkai paseno ir buvo išmontuota net nepradėjus veikti.
2004 m. Klaipėdos uoste buvo įrengtas vienas moderniausių terminalų biriems kroviniams - Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (UAB „BEGA“) birių trąšų terminalas. Jo talpyklose galima sukaupti iki 120 000 t trąšų, į laivą iš sandėlių jas galima pakrauti 1500 t/val greičiu.
Birių krovinių terminalas (KLASKO) su krantine ir kupoliškais grūdams skirtais sandėliais Klaipėdos uoste
Birių krovinių terminalo maketas
Upinis birius krovinius vežantis laivas. Reino upė
Medienos krovinių uostai ir terminalai.
Palei Baltijos jūrą ir ypač jos šiaurinėje dalyje išsidėsčiusios miškų turtingos šalys: Suomija, Švedija, Rusija, todėl medienos uostų bei terminalų čia iš tiesų nemažai. Labai daug medienos buvo transportuojama kone per visus tuometinius Sovietų Sąjungos uostus, tuo tarpu Vokietijos uostai specializavosi medienos krovinių įvežimu.
Šiandieniniuose uostuose neapdirbtos medienos kraunama daug mažiau. Beveik visai nebekraunama palaidų rastų, o tik dideli jų paketai, kurie pervežami specializuotais laivais. Didžioji miško medienos dalis dabar perdirbama į pjautinę medžiagą, plokštes, celiuliozę arba jos žaliavą, popierių ir kt. produktus. Nuo seniausių laikų iki XX a. vidurio miškas buvo bene svarbiausia krovinių rūšis ir Klaipėdos uoste.
UAB „Kabotažas“ medienos krovinių terminalas
Generalinių krovinių terminalai.
Masiniai kroviniai (nafta, rūdos ir kt.) didina krovinių apyvartą ir teikia uostams solidumo, tačiau didžiausią paklausą turi generaliniai kroviniai (įvairūs įrenginiai, vamzdžiai, plienas ir kt.), nes uostams duoda didžiausią pelną. Šiandien dauguma brangių krovinių pervežama konteineriais, autotreileriais, kuriuos taip pat galima priskirti generaliniams kroviniams. Jiems priskirtini ir geležinkelio vagonai, kuriuos perveža laivai-keltai, ro-ro terminalai.
Generaliniai kroviniai pasižymi didele įvairove, skirtingos jų krovimo technologijos, uosto ir laivo konstrukciniai savitumai, todėl skirtingoms generalinių krovinių rūšims įrengiami specialūs savarankiški terminalai.
Generalinių krovinių prieplaukos Klaipėdos uoste
Gervinio krano maketas
<-- Gervinis kranas laivyno bazėje
Konteinerių terminalai.
Visi Baltijos jūros uostai stengiasi nuolat didinti konteinerių krovą, nes ji uostuose užtikrina 10 – 15 kartų didesnį darbo našumą, laivų prastovas sumažina maždaug penkeriopai, lyginant su tokiu pat krovinių kiekiu kraunant tradiciniais būdais.
Konteineriuose pervežami brangūs kroviniai: prietaisai, pramonės prekės, audiniai, net automobiliai.
Konteinerių dydžiai klasifikuojami eilėmis. Pirmos eilės konteinerio plotis – 8 pėdos (2,438m), aukštis taip pat 8 pėdos, ilgis – 40 pėdų (12,192). Toks konteineris talpina iki 30 t krovinių.
Konteineriai, nepriklausomai nuo dydžio, kampuose turi specialius įtvarus jų sukabinimui vienam su kitu arba su laivo deniu, konteinerių konstrukcinės ypatybės leidžia uostų aikštelėse arba sandėliuose krauti juos vieną ant kito iki šešių ar netgi devynių eilių.
UAB „Klaipėdos smeltė“ konteinerių terminalas Klaipėdos uoste
Konteinerių apyvarta uostuose skaičiuojama sąlyginiais 20 pėdų konteineriais (angl. twenty-foot equivalent unit), sutrumpintai – TEU. Baltijos jūroje pažangiausi konteinerių terminalai dabar priima PANAMAX tipo laivus, kurie gali vežti iki 4000 TEU.
Nedideli kabotažinio (turintys laikiną leidimą teikti krovinių vežimo paslaugas kitos valstybės narės vidaus keliuose) plaukiojimo laivai dažniausiai veža nuo 150 iki 300 konteinerių, dideli transokeaniniai laivai – apie 3000, o pastaraisiais metais – net 5000 konteinerių.
Konteinerius transokeaninėmis trasomis vežantys laivai išsiskiria tiek dydžiu, tiek greičiu, todėl neretai konteineriai iš tokių laivų perkraunami ir į mažesnius jūrinius bei upinius laivus, kurie yra ilgesni ir siauresni, ir plaukioja tarp nedidelių, dažnai ir negilių uostų, surinkdami ir perveždami konteinerius į didžiuosius uostus. Nuotr. iš interneto
Į ro-ro tipo laivus ratinė technika įvažiuoja pati, kitus krovinius gali įvežti specialūs vežimėliai. Iš čia ir kilo laivų „Ro-ro“ (roll-on, roll-of) bei pačių terminalų, aptarnaujančių tokius laivus, pavadinimas. Ro-ro terminaluose labai pagreitėja krova, daug paprasčiau įrengti krantines, nes nereikia įprastų uosto kranų ar bėgių vagonams. Tačiau būtina pakankamai erdvi krovinių pasiskirstymo aikštelė ir patogi krantinė laivų švartavimuisi.
Upinis konteinerinis laivas. Reino upė
UAB „Containership“ konteinerinis laivas
Mažųjų laivų uostai.
Senojo mažųjų laivų uostelio maketas. Fabio Belussi nuotr.
Senojo mažųjų laivų uostelio maketas
Europos sąjungos šalyse mažųjų laivų uostus rekomenduojama įkurti maždaug kas 50 km kranto, t.y. per atstumą, kurį su jachta galima nesunkiai nuplaukti šviesiuoju paros metu. Tačiau kol kas Lietuvoje nėra nė vieno mažųjų laivų uosto atvirame jūros krante.
Rytinėje Baltijos jūros pusėje, t.y. buvusiose Rytų bloko šalyse, kur mėgėjiška bei sportinė laivyba nebuvo skatinama dėl buvusio „geležinės uždangos“ sindromo, pramoginių laivų uostų kur kas mažiau. Palyginimui:
Danija Baltijos iš Šiaurės jūrose įsirengusi 122 uostus, Švedija – 300, Suomija – 60, o Lenkijoje jų apie 20, Estijoje – 25, Latvijoje – apie 10, Rusijoje - 4, Lietuvoje - 2.
Mažųjų laivų uostai dažniausiai negilūs, vyrauja 2-4 m. Uostuose, kurie priima ne tik mažuosius laivus, bet ir nedidelius keltus arba jūrinės žvejybos laivus, gyliai būna iki 5-6 m. Tokį uostą numatoma įrengti ir Šventojoje.
Klaipėdos uoste yra du mažųjų laivų uostai, kiti įsikūrę Kuršių marų pakrantėse. Maži gyliai buvo viena iš priežasčių, kodėl mariose yra palyginti mažai gerai įrengtų mažųjų laivų uostų.
Europos sąjungos šalyse mažųjų laivų uostus rekomenduojama įkurti maždaug kas 50 km kranto, t.y. per atstumą, kurį su jachta galima nesunkiai nuplaukti šviesiuoju paros metu. Tačiau kol kas Lietuvoje nėra nė vieno mažųjų laivų uosto atvirame jūros krante.
Rytinėje Baltijos jūros pusėje, t.y. buvusiose Rytų bloko šalyse, kur mėgėjiška bei sportinė laivyba nebuvo skatinama dėl buvusio „geležinės uždangos“ sindromo, pramoginių laivų uostų kur kas mažiau. Palyginimui:
Danija Baltijos iš Šiaurės jūrose įsirengusi 122 uostus, Švedija – 300, Suomija – 60, o Lenkijoje jų apie 20, Estijoje – 25, Latvijoje – apie 10, Rusijoje - 4, Lietuvoje - 2.
Mažųjų laivų uostai dažniausiai negilūs, vyrauja 2-4 m. Uostuose, kurie priima ne tik mažuosius laivus, bet ir nedidelius keltus arba jūrinės žvejybos laivus, gyliai būna iki 5-6 m. Tokį uostą numatoma įrengti ir Šventojoje.
Klaipėdos uoste yra du mažųjų laivų uostai, kiti įsikūrę Kuršių marų pakrantėse. Maži gyliai buvo viena iš priežasčių, kodėl mariose yra palyginti mažai gerai įrengtų mažųjų laivų uostų.
Mažųjų laivų uostas Drevernoje
Uostų klasifikavimas pagal geografinius ypatumus
Uostų klasifikavimas pagal geografinius ypatumus
Atsižvelgiant į kranto geografinius ypatumus, uostus dar galima skirstyti į upinius, jūrinius ir jūrinius–upinius.
Be upių žemupių, natūraliomis uostavietėmis nuo seniai tarnavo gilios įlankos ir užtakiai, fiordai arba salomis nuo jūros bangų pridengti krantai.
Daugelis upėse atokiau nuo jūros įsikūrusių uostų, didėjant laivams, prarado savo kaip jūrinių uostų reikšmę, tačiau žinoma atvejų, kai upių žemupiuose įsikūrę uostai pritraukia daugybę krovinių vidiniais vandens keliais iš viso upės baseino.
Rytų Baltijoje ypač daug uostų, įrengtų prie išlygintų seklių smėlingų krantų arba nedidelių upių žiočių. Nuo jūros jų akvatorijas saugo žmonių pastatyti molai, bangolaužiai arba jų sistemos, dar kitaip vadinami hidrotechniniais įrenginiais, kurie būtini uostų egzistavimui, nes uoste svarbiausia gerai nuo jūros bangų apsaugotos nedidelės akvatorijos, kuriose laivas gali būti labai gerai pritvirtintas prie krantinių.
---
Dabar ruošiu informaciją apie jūrų taršą, jūrų krantų inžineriją ir kt., todėl ateityje turėčiau paruošti šiek tiek medžiagos ir apie minėtus hidrotechninius įrenginius, nes patikėkit manim, tai yra LABAI įdomu. O tiems, kurie turi mažiau kantrybės ar nori pasidomėt giliau, dar kartą galiu pasiūlyt įsigyt prof. R. Žaromskio knygą „Baltijos jūros uostai“. http://www.patogupirkti.lt/, atsiimant biure Vilniuje, kaina 23 lt.
O pabaigai įkeliu dar keletą laivų maketų:
O pabaigai įkeliu dar keletą laivų maketų:
